Vėlai ryte Klaipėdos ramiajame Kuršių marių krante, žvakė švelniai ūžia ant medinio stalo, o jūs rengiatės trumpai, ramiai pamiegoti po ilgos dienos. Švelnūs mažų bangų šniokščiai ant smėlio kranto skamba giliau ir stabiliau, o netoliese tekančio upelio, persmeižiančio pro akmenis, murmėjimas sukuria švelnų, nuolatinį foną. Labai turkus vėjas per krūmokšnio šalavijus ir upinių lelijų lapus neperšaunamo, o vandens, lašančio į akmenų tarpą, švelnus burbuliukų kėlimasis nuo kranto priduria subtilią