Užsimerkęs atsiduodi ramiai nakčiai, kai lietus švelniai daužo į kopų šakas o toli murkia Kuršių marių bangos. Retas giliai aidas žemėje nesijaudina, o tik lėtai nukeliauja per smėlį, leisdamas mintims nukrypti be tikslo. Šis garsas tarsi supo tave po ilgos dienos, leisdamas atsipalaiduoti be jokių rūpesčių ir visiškai išviso nekentėti. Retas žaibų atspindys toli už marių neperša, o tik švelniai pabrėžia nakties tylą, leidžiant susikoncentruoti tik į dabartį.