Užsidarius akis, sodo tyla atrodo kaip lėtas kvėpavimas – gilus, ramus ir visiškai ramendras. Vakarinis vėjas švelniai juda per lapus ir žolę, kabindamas atsiskyrusias mintis ir priverčiant jas susitelkti vienoje taikoje. Ši ramybė primena ilgo dieno pasibaigimą, kuomet galima galutinai nusileisti ir atsipalaidoti. Sklandus dūmelis per sodo tyla, nerimui ir nerimui randama gilesnė taika, kuri veda prie vidaus ramumo.